Podarcis siculus
Reptilia → Squamata → Lacertidae → Podarcis → Podarcis siculus
Lüxertua de campagna
Italijos sieninė driežas ( Podarcis siculus ) yra vidutinio dydžio driežas, gebantis greitai prisitaikyti prie naujų aplinkų.
Patelės gali užaugti iki maždaug 20–22 cm ilgio, o patinai gali viršyti 25 cm, kartais pasiekdami net 28 cm.
Lytinis dimorfizmas ryškus: patinai išsiskiria didesne galva, tvirtesne uodegos baze, gerai išsivysčiusiomis šlaunies poromis ir dažnai ryškesne nugaros spalva nei patelės.
Nugaros spalva varijuoja nuo ryškiai žalios, dažnai su tamsia stuburo juosta, iki šonų, išmargintų sudėtingu tamsiu tinklu.
Pilvas paprastai šviesus, balkšvas arba gelsvas, o nugaros žvynai su keterėlėmis, todėl driežas liečiant atrodo šiurkštus.
Rūšis pasižymi didele morfologine ir elgsenos plastiškumu, prisitaikydama prie įvairių aplinkos sąlygų ir rodydama ryškią spalvų įvairovę priklausomai nuo amžiaus, lyties ir sezono.
Jaunikliai paprastai būna blankesnių spalvų ir lieknesnės sandaros nei suaugę individai.
Vakarų Ligūrijoje Italijos sieninė driežas laikoma svetimžeme rūšimi, kurios populiacijos sparčiai plinta daugiausia dėl žmogaus veiklos bei atsitiktinių ar tyčinių paleidimų.
Ji aptinkama daugiausia pakrantės zonose, urbanizuotose ir priemiesčio teritorijose, taip pat įvairiose dirvonuose ir žemės ūkio plotuose.
Jos prisitaikomumas leido efektyviai kolonizuoti naujas teritorijas, palaipsniui plečiant arealą vietinių rūšių sąskaita.
Podarcis siculus gyvena labai įvairiose aplinkose, tačiau ypatingai mėgsta šiltas, sausas, saulėtas vietas:
Rūšis lengvai prisitaiko prie aplinkos pokyčių ir sugeba išgyventi net prastose vietose, kur augalijos ir slėptuvių beveik nėra.
Italijos sieninė driežas aktyviausia dienos metu ir dažnai matoma besišildanti saulėje ant sienų ar akmenų.
Labai vikri ir greita, ji geba lipti vertikaliomis plokštumomis ir greitai pabėga, jei pajunta potencialų plėšrūną.
Veisimosi sezonas trunka nuo kovo iki liepos; šiuo laikotarpiu patelės gali dėti nuo 2 iki 8 kiaušinių kelis kartus per metus, dažniausiai rinkdamosi smėlėtą ar nuolaužų turintį dirvožemį dėjimui.
Inkubacija trunka 6–8 savaites, o išsiritę jaunikliai yra savarankiški ir iš karto aktyvūs.
Italijos sieninės driežo mityba daugiausia vabzdžiaėdė, tačiau pasižymi dideliu lankstumu:
Mitybos lankstumas yra vienas pagrindinių jos sėkmingos kolonizacijos veiksnių, leidžiantis rūšiai išgyventi net žmogaus pakeistose aplinkose, kur išteklių mažai.
Italijos sieninės driežo buvimas kelia realią grėsmę vietinėms driežų rūšims (pavyzdžiui, paprastajai sieninei driežui, Podarcis muralis ) dėl:
Didelis prisitaikomumas ir didėjantis natūralių bei urbanizuotų teritorijų sujungimas palankiai veikia šios rūšies įsitvirtinimą vietinių roplių ir bestuburių bendrijų sąskaita.
Podarcis siculus laikoma invazine svetimžeme rūšimi Savonos provincijoje ir vakarų Ligūrijoje; ji pasižymi išskirtiniu gebėjimu kolonizuoti naujas aplinkas dėl didelio vaisingumo, stipraus teritorinio elgesio ir ryškios konkurencijos su vietinėmis rūšimis.
Jos populiacijų stebėjimas yra būtinas norint suprasti plitimo dinamiką, įvertinti poveikį vietinėms bendrijoms, užkirsti kelią naujiems introdukcijoms ir planuoti kontrolės priemones.
Ne mažiau svarbus ir visuomenės informavimas, siekiant atgrasyti nuo tolesnio perkėlimo ir skatinti vietinių rūšių apsaugą.
Sambūvis su paprastąja sienine driežu ( Podarcis muralis ) ir kitomis vietinėmis rūšimis tampa vis aktualesniu valdymo iššūkiu, ypač urbanizuotuose ir priemiesčio centruose, kuriuos stipriai veikia urbanizacija.
