Hyla intermedia
Amphibia → Anura → Hylidae → Hyla → Hyla intermedia
Rana verda, Granögia
Italinė medvarlė ( Hyla intermedia ) – nedidelis anuranų būrio varliagyvis, paprastai išsiskiriantis ryškiai žalia spalva, kuri gali varijuoti nuo šviesiai žalios iki tamsesnių atspalvių, kartais su gelsvais ar rusvais tonais.
Kūnas liaunas, oda lygi, užpakalinėse kojose gerai išsivysčiusios plaukiojamosios plėvės – būdingas bruožas medžiuose gyvenančioms rūšims.
Suaugėliai pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu: patinai paprastai užauga iki 3–4 cm, o patelės šiek tiek didesnės – iki 4,5 cm.
Veisimosi metu patinams išryškėja rudas rezonatorius ir vestuvinės pagalvėlės ant nykščių.
Patelės išsiskiria didesniu dydžiu ir neturi gerai išsivysčiusio rezonatoriaus.
Išsiritę buožgalviai būna apie 5–6 mm ilgio, žalsvai rudi su auksinėmis dėmelėmis.
Vakarų Ligūrijoje italinė medvarlė ( Hyla intermedia ) paplitusi fragmentiškai – nuo jūros lygio iki maždaug 1 000 m aukščio.
Rūšis aptinkama pagrindinėse slėniuose – tokiuose kaip Arroscia, Lerrone ir Impero slėniai – taip pat kai kuriose pakrantės vietovėse, kur išlikusios pelkės, įskaitant ir antrines.
Fragmentacija daugiausia susijusi su tinkamų buveinių nykimu ir blogėjimu dėl urbanizacijos ir kraštovaizdžio pokyčių.
Italinė medvarlė ( Hyla intermedia ) renkasi drėgnas vietas su gausia medžių ar krūmų augalija.
Būdinga nendrynams, upių pakrantėms, tvenkiniams, mažiems ežerams, grioviams, taip pat tradiciniams žemės ūkio laukams su gyvatvorėmis, daržais, sodais, miesto parkais ir sodais, jei tik veisimosi laikotarpiu yra stovinčio ar lėtai tekančio vandens.
Krūmų ir medžių buvimas būtinas, nes ši rūšis daug laiko praleidžia ant stiebų ir pakeltų lapų.
Italinės medvarlės ( Hyla intermedia ) aktyvumas daugiausia pasireiškia naktį ir prieblandoje.
Aktyvus laikotarpis paprastai trunka nuo kovo pradžios iki spalio, o žiemą būdinga ilga ramybės fazė – nuo lapkričio iki kovo, priklausomai nuo aukščio ir klimato.
Veisimosi sezonas prasideda tarp kovo ir balandžio, gali tęstis iki vasaros pradžios.
Patinai garsėja stipriais ir pasikartojančiais balsais, aiškiai girdimais už keliasdešimties metrų, kuriais vilioja pateles į neršto vietas – stovinčius ar lėtai tekančius vandenis, gausius vandens augalijos.
Deda 200–1 000 kiaušinių mažomis grupėmis, pritvirtintomis prie panirusios augalijos.
Lervų vystymasis paprastai trunka 2–3 mėnesius, po to vyksta metamorfozė.
Italinės medvarlės ( Hyla intermedia ) mityba priklauso nuo vystymosi stadijos.
Suaugėliai daugiausia minta vabzdžiais ir įvairiais smulkiais bestuburiais, tarp jų:
Buožgalviai daugiausia minta dumbliais ir organinėmis nuosėdomis vandenyje.
Pagrindinės italinės medvarlės ( Hyla intermedia ) grėsmės vakarų Ligūrijoje yra susijusios su:
Italinė medvarlė ( Hyla intermedia ) žinoma dėl gebėjimo keisti spalvą priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir fiziologinės būklės – nuo ryškiai žalios iki blankesnių ar gelsvų atspalvių.
Pirštų pagalvėlės su lipniais diskeliais leidžia vikriai laipioti šakomis, lapais ir nendrėmis.
Pavasario naktimis patinų skleidžiamų garsų intensyvumas ir stiprumas, lyginant su kūno dydžiu, yra vieni stipriausių tarp Europos varliagyvių.
Rūšis laikoma puikiu šlapynių ekosistemų aplinkos kokybės rodikliu.
Vakarų Ligūrijoje ją stebi mokslinės ir gamtosaugos organizacijos, kurios seka populiacijų dinamiką ir likusių populiacijų būklę, laikydamos ją svarbiu ekologinio junglumo elementu regione.
